Kiškis Lietuvoje: lygumų medžiojamasis gyvūnas ir Raudonosios knygos rūšis
Lietuvoje gyvena du kiškiai, kurių teisinė padėtis visiškai skiriasi: pilkasis kiškis (Lepus europaeus), tradicinis kaimo vietovių medžiojamasis gyvūnas, ir baltasis kiškis (Lepus timidus), didelių drėgnų miškų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą[1]. Abu jie yra nacionalinių medžioklės taisyklių smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų sąraše, tačiau medžioklės terminas šiose taisyklėse numatytas tik pilkajam kiškiui, bent jau mūsų peržiūrėtoje redakcijoje[3].

Dvi rūšys, dvi buveinės
Pilkasis kiškis gyvena atvirose vietovėse ir miškų pakraščiuose; jis medžiojamas dėl mėsos ir kailio[1]. Šiek tiek mažesnis baltasis kiškis gyvena didžiuosiuose drėgnuose šalies miškų masyvuose; žiemą jis tampa baltas, juodi lieka tik ausų galiukai[1].
Apie pilkojo kiškio biologiją skaitykite mūsų medžiojamųjų gyvūnų enciklopedijos straipsnyje Pilkasis kiškis.
Svyruojanti populiacija
Vytauto Didžiojo universiteto tyrime atkurta pilkojo kiškio populiacijos kaita XX amžiuje: gausumo pikas septintojo dešimtmečio pradžioje, nuosmukis devintajame dešimtmetyje, stabilizacija, o vėliau vėl neigiamos tendencijos[2]. Ryškiausias sumažėjimas užfiksuotas pietvakariuose, nors tai rūšiai palankiausias regionas[2].
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad 2022–2023 m. medžioklės sezonu sumedžiota 2 273 pilkieji kiškiai[1]. Naujesnių nacionalinių apskaitos duomenų eilučių internete neradome, todėl šis skaičius yra tik pavienis orientyras, o ne tendencija.
Klimatas, lapė ir medžioklės spaudimas
Lietuvos tyrime išskirti trys stipriausią poveikį turintys klimato veiksniai: birželio ir liepos kritulių kiekis, kovo ir birželio temperatūra bei šaltų dienų skaičius gruodį ir kovą[2]. Tyrimas taip pat rodo, kad gausumas gerokai sumažėja, kai tame pačiame plote surengiami du ar daugiau varymų[2].
Lapė yra ribojantis veiksnys tuose rajonuose, kur jų sumedžiojama daugiau nei kiškių; be to, įtakos turi parazitai ir susidūrimai su transporto priemonėmis: eismo įvykiai sudarė apie 5 % tirto kiškių sumedžiojimo[2].
Medžioklės teisinis pagrindas
Medžioklę nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės[3]. Jose nustatytas pilkojo kiškio medžioklės terminas, o mūsų peržiūrėtoje 2018 m. redakcijoje taip pat ribojamas kiškių medžioklių laukuose skaičius medžioklės plotų vienete, atsižvelgiant į jo plotą, o medžioklių datos turi būti iš anksto pranešamos regiono aplinkos apsaugos departamentui[3]. Šios taisyklės dažnai keičiamos: galiojančią redakciją tikrinkite Teisės aktų registre.
Įveisimas ir grąžinimas į gamtą
Medžioklės taisyklėse nurodyta, kad nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir paleidžiami, o aptvarai įrengiami tik laikantis Lietuvos laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių[3]. Dėl gyvų kiškių įvežimo į Lietuvą kreipkitės į Aplinkos ministeriją.
Sėkmingo grąžinimo į gamtą principai pateikti mūsų puslapyje kiškių grąžinimas į gamtą. Chatte komunoje, Izero departamente (Prancūzija), įsikūręs medžiojamųjų gyvūnų augintojas GIBIS ten augina jaunus kiškius ir siūlo Vidurio Europoje sugautus laukinius kiškius: žr. mūsų kiškiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie kiškiai gyvena Lietuvoje?
Pilkasis kiškis – atvirose vietovėse, ir baltasis kiškis – didžiuosiuose drėgnuose miškuose[1].
Ar Lietuvoje medžiojamas baltasis kiškis?
Kas nustato kiškių medžioklės taisykles?
Aplinkos ministerija, tvirtindama nacionalines medžioklės taisykles[3].
Ar Lietuvoje galima paleisti kiškius į gamtą?
Medžioklės taisyklės nukreipia į laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles[3]. Prieš pradėdami bet kokį projektą, kreipkitės į Aplinkos ministeriją.
Turite klausimą apie kiškį pilkąjį? Parašykite mums.
Susisiekite su mumisŠaltiniai
Šiame puslapyje apibendrinti vieši šaltiniai, kuriais remtasi jį rengiant; jis nepakeičia galiojančių teisės aktų ir kompetentingos institucijos nuomonės.
- [1]kiškiniai (pilkasis kiškis, baltasis kiškis) · Visuotinė lietuvių enciklopedija · vle.lt
- [2]The European hare (Lepus europaeus Pallas) population in Lithuania: the status and causes of abundance change · Acta Biologica Universitatis Daugavpiliensis (K. Pėtelis, G. Brazaitis, 2009) – notice Vytauto Didžiojo universitetas · vdu.lt
- [3]Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (įsakymas Nr. 258, suvestinė redakcija 2018 m.) · Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija / e-seimas.lrs.lt · e-seimas.lrs.lt